žyminti

žyminti
žýminti (-yti K), -ina, -ino tr. K, Rtr, NdŽ, KŽ, žỹminti Rtr; SD110,85, D.Pošk, Sut, N, FrnW 1. daryti žymę, ženklinti: Pažymiu, žyminu SD172. Žýmink grūdus, kad būtum pažymu J. Ženkliname (paraštėje žyminame) kaktą žyme kryžiaus švento DK20. Dūmų stulpas žymino priepuolio vietą V.Kudir. Baisių atėjūnų buvimą žymino stulpai dūmų ir liepsnų rš. 2. SD455 reikšti: Toji sėkla, kuryji inpuolė tarp erškečių, žýmina tuos, kurie norint girdėjo žodį Dievo, bet nuog rūpesčių ir lobių ir nuog gėrių gyvatos eidami nusmelkia ir notneša vaisiaus DP275. Baltas o šviesus rūbas, kurime jomus angelas parodės, žýmina pergalėjimą V[iešpaties] Christaus (ir visų ištikimųjų sąnarių jo) nuodėmės šatono ir mirimo DP187. Vardas pats pilė nuo žodžio pilti rodo, ką jis žymina, nesgi kalnėnai ir žemaičiai strūnijo tas piles tokiu būdu S.Dauk. Tuodu žvirbliu tikrai mumus žymina du zokanu mūsų: seną ir naują, kuriuose abiejuose esme kaltėje surišti MP76. Kas tu esi? Kame žmogus Dievą kaip vaizdas jo žymina ir rodžia? SPI91. | refl. Sut: Ant to ižplūdimu vandenio ir kraujo iž šono Viešpaties žýminas mumus du pirmiausiuoju Sakramentu DP182. Kas dabar žyminos anuo čėsu Egipte ir ant daug kitų vietų MP228. 3. refl. darytis žymiam, matomam, reikštis, rodytis: Dienelei žyminanties ans atsigulo ir užsnūdo LTR(Krp). Ką tik parvažiavo, žiūria, ka dienelė žyminas LTR(Žg). 4. refl. Q75,294, CI1051, Lex53, KBII190, N, KI533, K, Rtr, LVIV735, NdŽ, KŽ pripažinti savu, saviškiu, pažinti: Šis, į svetimąjį žiūrėdamas, pradėjo žymintis ir jį kaip savo buvusįjį krygskamerotą išpažino prš. 5. refl. NdŽ pasižymėti, išsiskirti: Kad patys atmonai nu kitų kareivių tiktai narsumu, kantrybe ir buklumu težyminos, tad ir kareiviai tais pačiais privalumais tenkinos, ir buvo vyrai ne į kelnes kišamys S.Dauk. \ žyminti; atsižyminti; įžyminti; išžyminti; pažyminti; sužyminti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужна курсовая?

Look at other dictionaries:

  • žymintingas — žymintìngas, a adj. (1) NdŽ žr. žymingas 1: Danielis pašlovintas matė ženklą stebuklingą, visam svietui žymintingą KN204. žymintìngai adv.: Nesang tu žymintingai gini savus stiprai, kurie po tavo macia atsiduosti tikrai KN4 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • žymyti — žymyti, ija ( yja), ijo ( yjo) KŽ; N 1. žr. žyminti 1: Viksvos laiškai šakniniai nervuoti, nervum dum iškeltesnium žymyti P. | refl. N: Kietosios [balsės c, s, z] tada netura ant savimi nė jokios žymės, o minkštosios žymijas žyme dešinąja P. 2.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • aplinkybė — sf. (1) 1. J apylinkė: Visoj Vilniaus aplinkybėj buvo lietuviai Mrp. | Jiems buvo galima matyti savo aplinkybė (kas aplink yra) Vd. Stiprinsime savo lietuviškumą namuose ir aplinkybėje prš. 2. ppr. pl. SPI148 tam tikros sąlygos: Adomaitis vėliau… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atsižyminti — žr. pažyminti 3 (refl.): Jau niekas nepasakys, kad jis neatsižymino rusifikacijoje V.Kudir. žyminti; atsižyminti; įžyminti; išžyminti; pažyminti; sužyminti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • būdinys — būdinỹs sm. (3b) lingv. nekaitoma veiksmažodžio forma, žyminti tos pat šaknies veiksmažodžio veiksmo intensyvumą: Lytys b ė g t e , š a u k t e, j u o k t e, r a š y t e ... yra būdiniai J.Jabl. Būdinys visame Mūšos vidurio upyne turi tik galūnę …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • daugiskaita — daugìskaita sf. (1) lingv. linksniavimo ar asmenavimo forma, žyminti objektų daugumą: Daiktavardžių yra trys skaičiai: vienaskaita, dviskaita ir daugiskaita J.Jabl …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dviskaita — dvìskaita sf. (1) lingv. linksniavimo ar asmenavimo forma, žyminti du objektus (dualis): Kalbėdami apie du daiktu, žmonės vietomis dviskaita tebesinaudoja J.Jabl …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išžyminti — tr.; N ryškiai pažymėti, įspausti žymę. žyminti; atsižyminti; įžyminti; išžyminti; pažyminti; sužyminti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • ličkė — ×lìčkė sf. (2) Ss iš alksnio žievės iškirpta tam figūra, žyminti tam tikrą akių skaičių …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • makaronas — makarõnas sm. (2), makarònas (2) Dg 1. atskiras makaronų lakštelis ar vamzdelis: Vaikas an stalo rado makarõną Mrj. 2. juok. antpečio juostelė, žyminti jaunesniųjų vadų karinį laipsnį: Jis jau pristarnavo du makaronùs Dg …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”